visadinis

visadìnis, -ė adj. (2) [K], LsB402, Rtr, BŽ71,147,409, NdŽ, KŽ; N, Kos58, L, P.Skar nuolatinis, įprastinis, nepaliaujamas: Visadinis, visad esąs SD386. Vartojimas… prideri visai žmonystei, ir per tai padaro visadinę įtalpą ūkės, taigi ir mokslo apie ūkę A1884,221. Ji pastebėjo, kad visi pagal savo visadinį paprotį per daug užbėgę už akių ir iš musės padarę dramblį rš.